Pirmą kartą istorijoje „Subway“ tinklas mažėja

Naujienų agentūra „Bloomberg“ praneša, kad 2016 metais „Subway“ pardavimai JAV rinkoje nukrito 1,7 proc. iki 11,3 mlrd. JAV dolerių. Pastaraisiais mėnesiais situacija tebeprastėja: pastaruosius keturis mėnesius iš eilės „Subway“ pardavimai JAV tebekrito, o pastarąjį mėnesį tai sudarė 0,6 proc.

Panaši tendencija ryški ir „McDonald‘s“ restoranuose: per pastarąjį ketvirtį „McDonald‘s“ pardavimai sumažėjo 1,3 proc., nors buvo taikomi naujoviški klientų pritraukimo metodai, pavyzdžiui, aptarnavimas 24 val. per parą ar meniu papildymas mažai kaloringais patiekalais.

Taip pat skelbiama, kad „Subway“ tinklo restoranų skaičius JAV numažėjo 1,3 proc. – nuo 27103 iki 26744 restoranų. Nors „Subway“ pagal tokį padalinių skaičių šiandien vis dar išlieka didžiausia maitinimo įstaiga JAV (pagal pardavimų apimtis pirmauja „McDonal‘s“), tai aiškus pavojaus signalas ne tik visam sumuštinių restoranų tinklui, bet ir, apskritai, greito maisto industrijai.

Kas nutiko?

Vieni laikosi pozicijos, kad JAV rinka yra persotinta greito maisto įstaigų, tad, ir galimybių intensyviai plėtrai šalies viduje, rodos, nebėra. Visgi labiausiai akcentuojama priežastis, nulėmusi „Subway“ nuosmukį, – konkurencija. Tačiau kodėl po tiek metų sėkmingo performanso „Subway“ nebesugeba konkuruoti dabar?

Pirmiausia, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokioje verslo aplinkoje „Subway“ suklestėjo. Prieš pusšimtį, kuomet gimė šis garsus užkandinių tinklas, JAV rinkoje jau lyderiavo greito maisto restoranai, tokie kaip „McDonald‘s“ ir „Burger King“. Šie, pasinaudodami vadinamosios masto ekonomijos pranašumu (kuo didesnis restoranų tinklas, tuo optimalesni tiekimo, rinkodaros, verslo administravimo ir kitų verslo procesų kaštai), išstūmė daugelį vietinių užkandinių. Visgi greito maisto industrijos JAV lyderiai siūlė labai ribotą asortimentą, kuris jau anuomet buvo traktuojamas „nesveiku“. O tai sąlygojo atsiradusį alternatyvaus maisto pasirinkimo poreikį. Šia verslo niša pasinaudojo „Subway“: perteklinėje greito maisto restoranų aplinkoje pasiūlė didesnį sveikesnio maisto pasirinkimą už priimtiną kainą. Neįtikėtinu greičiu „Subway“ sumuštinis tapo toks pat populiarus kaip burgeris. Net pranoko – šis užkandinių tinklas tapo didžiausiu pasaulyje.

Šiandien „Subway“ praranda savo, kaip „sveikesnio“ maisto restorano, poziciją: šią verslo nišą užima vis labiau populiarėjantys vadinamieji „fast casual“ tipo maitinimo įstaigų tinklai, tokie kaip „Vapiano“ ar „Panera“, kuriuose kaip ir greito maisto užkandinėse staliukai nėra aptarnaujami, bet meniu sudaro aukštesnės kokybės ir sveikesni patiekalai.

Kita vertus, „Subway“ verslo modelis visuomet turėjo silpnybę: kiekvienas gali kuo lengviausiai tapti sumuštinių guru ir pasigaminti juos patys, o, pavyzdžiui, burgeriai reikalauja kur kas daugiau patyrimo, meistriškumo ir nuovokos. Kitaip tariant, juos kopijuoti yra sudėtingiau.

Remiantis tinklo augimo dinamika, akivaizdu, kad šiandien išskirtinumo stygius kelia didžiulę grėsmę visam „Subway“ restoranų tinklui. Ypač dabar, iš esmės kintant vartojimo praktikoms. Štai, pavyzdžiui, tendencijos rodo, kad restorano klientams nebeįdomu stebėti sumuštinių konstravimo procesą: užuot užėję į užkandinę, išalkusieji sumuštinius užsisako per Facebook ar net neiškėlę kojos iš automobilio, o tik privažiavę prie aptarnavimo langelio. Pusšimtį lyderio vaidmenį išsaugojusiam „Subway“ tinklui, šiandien tenka konkuruoti net ir su lokaliais, bet stiprų identitetą turinčiais verslais: jeigu išlipate iš automobilio, turite apsčiai pasirinkimo, kurioje užkandinėje sukrimsti sumuštinį, o jeigu negalite sau to leisti, pakaitalą galite rasti bemaž kiekvieno prekybos centro šaldytuve. Esant tokioms sąlygoms, prekyba sumuštiniais tapo viena pažeidžiamiausių verslo nišų.

Nesėkmę „Subway“ aiškina naujais prioritetais

Tarptautinėje verslo arenoje „Subway“ situacija, atrodo, yra palankesnė. Tų pačių metų duomenimis sumuštinių restoranų pardavimai už JAV ribų pakilo 3,7 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių, o naujų restoranų atidarymo tempai nemažėjo, skelbia „Bloomberg“.

„Tokie pardavimų rezultatai atspindi mūsų orientaciją į tarptautinę plėtrą“, – pranešime spaudai teigia „Subway“ atstovai. „Pasitikdami 2017-uosius, mes vykdome transformaciją, įvesdami į rinką naujus ir patobulintus produktus, kurdami geresnę vartotojo patirtį, perorganizuodami procesus taip, kad užtikrintume „Subway“ franšizės gavėjų tolimesnę sėkmę. Esame tikri, kad šie patobulinimai užtikrins ilgalaikį tinklo augimą“.

„Subway“ situacija Lietuvoje

Abejonių „Subway“ sėkme kelia ir situacija Lietuvoje: pirmasis Lietuvoje „Subway“ restoranas po dviejų metų veiklos Vokiečių gatvėje užsidarė. Rokas Liutkauskas, šio amerikietiško restoranų tinklo atstovas Lietuvai, pasakoja, kad viena pagrindinių priežasčių, lėmusių „Subway“ uždarymą – neužtikrinti keliami reikalavimai franšizės gavėjui.

„Nebuvome visiškai patenkinti Vokiečių gatvėje įsikūrusio restorano darbu. Buvo galima labiau stengtis ir daugiau padirbėti. Restorano valdytojas buvo užsienietis. Tad, matyt, suveikė ir kultūriniai skirtumai. Mano nuomone, restoranų savininkai ir vadovai Lietuvoje turi daugiau dėmesio skirti klientams, labiau motyvuoti darbuotojus. Neabejoju, kad ši nesėkmė bus gera pamoka visiems“, – sakė R. Liutkauskas.

Paklaustas apie tolimesnę „Subway“ plėtrą Lietuvoje, R. Liutkauskas tikina, kad ambicijos tebėra didelės – planuojama užkandinių tinklą Lietuvoje praplėsti 60 franšizės principu veikiančių padalinių. Šiuo metu mūsų šalyje veikia „Subway“ restoranai veikia Vilniuje (2), Kaune (1) ir Klaipėdoje (1). Netrukus bus atidarytas ir šalia Kėdainių, magistralėje „Via Baltica“.

Prognozės ateičiai

Kaip bebūtų, kompanija tebevienija daugybę restoranų visame pasaulyje, kuriuose kasdien buriuojasi sumuštinių mėgėjai, tad, dar tikrai per anksti prognozuoti „Subway“ nykimą iš maisto industrijos žemėlapio. Tačiau akivaizdu, kad problemos grėsmingos ir „Subway“, norint išsaugoti lyderės pozicijas, turi jas spręsti, ieškodama aiškesnio savo verslo identiteto.